pritrinti

pritrìnti, prìtrina, pritrýnė tr. K, Š, KŽ 1. trinant ko privaryti, prisodrinti: Prapjauna ranką i stiklų prìtrina, kad neimt [caro] vaiskan Dglš. Arklio nugara pritrintà paties to griešnojo vyriško smoko (juok.) Sml. 2. refl. trinantis priglusti, prisilyginti: Tie spaleliai tokie ašri, paskiau prisìtrina, išsiskalba Gršl. 3. refl. ilgai trinantis įkaisti: Seniai jau niekas nebetepė traukiniams ratų, tai prisitrynė, užsidegė ir pleškėjo dabar aplink ašį J.Balt. 4. Plvn daug išskalbti, išmazgoti: Baisiausiai pritrýnė, an pečiaus priklojo Šmn. 5. trinant tepti: Iš smalėkų varė degutą ratam pritrìnt, batam Rud. 6. gerai pagardinti, pramesti, uždaryti: Taukais kap prìtrina, tai va kap gardu Rud. Tokių bandų prikepam žirninių, ot gardžios, kad prìtrinam Btrm. 7. refl. tr. užsitepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masės: Sviesto prìstrinu, duonos privalgau Pls. 8. trinant prilukštenti: Bernas išdžiovinęs pritrýnė iš tų varpų grūdų pilnas rieškutes Trg. Kai pjaunam rugius, tai prìtrinam rugelių Plvn. 9. LL95, DŽ¹ reikiamą kiekį sugrūsti, sumaigyti, susmulkinti: Kraujažolės pritrýnė – ir sulaiko kraują Upn. Spalgenų prìtrinu ir geriu Rod. Lukštų paėmei, pritrýnei ir margydavai [margučius] Kpč. Pritrynė uostomosios tabokos rš. Būdavo, moma varškės geros prìtrina su blynais Klt. Tu par daug tos rūgšties pritrýnei Jrb. | refl. tr., intr.: Kanapių prìstrina, aguonų, cigonus daro visokius Dg. Aguonų prìstrini, bandžiukų priskepi, bulbų prisišutini ir valgai Kūčion Kpč. Kanapėpienio prisìtrina ir užsibaltina bulbienę Ūd. | Šiaudų krūva po laška pristrýnusių Mrc. ║ sutrynus, sumaigius pridėti ką: Aguonų prìtrina, ir gardu Dv. Pranys vyšnių lapų pritrynė, tai gal bus ir [tabako] smoką pagadinęs A. Gric. | refl. tr.: Duonos pristrýniau prėskan pieniukan i pavalgiau Dglš. 10. KŽ, DŽ¹ trinant padaryti (pūslę, nuospaudą, žaizdą): Neišsinešioję batai, tai in kojų pūsles pritrýnė Lel. Po padais pūslę pritrýniau Šd. Pritrýniau mazolį an rankos LzŽ. Negaliu akėt, arklys pritrýnė moliką Ml. Grąžtas prìtrina rankas Tvr. Veilokas koją pritrýnė – šliubuoja Klt. | Eidamas pritrýniau kojas NdŽ. Kolei nuejo, pritrýnė koją Rš. Jo rankos pūslių pritrìntos Všk. Pasimatuok batus. Velnioniškai man spaudžia – iki kraujo pritryniau kojas rš. 11. I primygti; sužaloti, sulamdyti: Bulius pritrýnė, ir liks besveikatis Gs. Jį kad pritrýnė veršis, tai i neatsigavo, neatsidobė (neatsipeikėjo) Tvr. Žvėrys labai pritrynė bobą LTR(Mrc). 12. I priversti, prispirti ką daryti, priveikti. 13. Svr primušti, prilupti: Pritrynei mane karčiomis rykštėmis rš. 14. Š, NdŽ, KŽ, DŽ¹ privynioti, prisukti (šeivą): Šeivą pritrýniau K. Prìtrini šeivas su kalvartu Kp. Šeivos buvo, liuobi pritrìnti ir austi Krt. Mergelės, pritrýkiat šeivų Vn. Prỹtreni šeivą ir audi Pvn. Pritrýniau šeivų visai dienai Trg. Piemenaitė per žiemą nor šeivų pritrina, o piemenuką reikia dykai šert Vrb. Mergičkos sėdžia, kai audžiu: tai šeivas pritrìnt, tai ką Mšk. Kad būt kam šeivas pritrìnt, greičiau paaudėč Blnk. Ka jau prisėdai, tai pritrìnk šeivų visai dienai Sml. Šeivų pritrýnei, indėjai – ir vėl ausk Rk. Šeivų prìtrini ir nuaudi Lb. Šitoj [anūkė] jau man virbalų prìtrina Kpč. Šeivų pritrìnta – net ūžia audžia Klt. Šaudyklė, kurioje įdėta apvali ir pailga, siūlų pritrinta šeiva, lekia, ją pagauna kita ranka A.Vencl. | refl. tr., intr.: Jug veizėk, turu prisitrýnusi galybes [šeivų] Plt. Liuobam prisitrìnti tą šeivelę: prisiritinsi prisiritinsi tų siulų Bdr. Ratelin įsidedi [šeivą], prisitrini ir audi Kpr. Tep jau reikia labai skubyt ir šeivukes pristrint, ir išaustie Švn. Prisitrýniau virbalų ir atsisėdau aust Lp. | Ratelį sukant, sukasi šeiva, ji traukdama siūlą prisitrina rš. ║ privynioti, prisukti (siūlų į šeivą): Su kalvaratu siūlų liūbam pritrìnti Sd. In šeivos siūlo pritrýniau Dglš. Nepritriñs šeivon [siūlų] iš tokio didelio komuolio Klt. Šeivikę įkiši į tą šautuvelį, pilną pritrìnsi siūliukų Rt. Reikia pritrìnt siūlų Antš. 15. suvažinėjant suplūkti, išvažinėti: Nesiskubykim, testa kiek nor kelią pritriñs Vlk. Kelias an Rokiškį viškai pritrìntas Km. Pritrìntas kelias, nebėr nė kokio gruodo Šts. 16. I pribrazduoti: Bulbę kokią pritrìns, tirštesnė būs ta cibulynė Žd. Bulbių pritrìna, apynių išverda, priskiedžia, parūgina – ir mielės Pv. Pritrýniau kunodų an blynų LKKII204(Zt). Kleckam prìtrinu bulbų JnšM. 17. iškulti: Kol mes pritrinsim klojimą, tu ir ateisi (ps.) Brž. 18. refl. NdŽ prk. prisigretinti, prisiplakti: Pareina [vyrukai] iš karūmenės, prisìtrena pri gyvnašlių i gyvena katino dienas Krš. Gal prie jo i prisitrìnt koki [mergina] Sk. Moka prie didelių ponų prisitrìnt Jnš. 19. refl. NdŽ prk. prisivalkioti, prisibastyti. 20. pribjauroti, priteršti: O kai aš numirsiu, tau kelnes paliksiu, palikdamas pritrinsiu NS1367. 21. trinant sutverti: Ponas Dievas pritrynęs didelę daugybę aniuolų ir nusivedęs į dangų su savim Sln. | refl. tr.: Sakąs Liucius: gi aš su tais pačiais akminiukais prisitryniau [angelų] kaip ir tu Sln. 22. DŽ tech. gludinant priderinti: Kūginiai paviršiai pritrinami specialiais trintuvais – kamščiais arba žiedais rš. Miltai, jei tuojau netiriami, laikomi indely su pritrìntu dangteliu rš. | refl.: Prisitrynusios detalės dyla mažiau rš.

◊ akìs pritrìnti įkyrėti: Seniai, per kelias dešimtis metų, kas diena, kas valanda vienas antrą matydamu, amžinai pritrynė vienas antram akis Vaižg.

prie síenos pritrìnti prigriebti: Kad pritrýniau prie síenos, tai visas žinių žineles išgiedoj[o] Rod.

ragùs pritrìnti (kam) suvaldyti, sutramdyti, įveikti užsispyrimą: Bus geresnis, kap aš jam pritrìnsiu ragùs Arm.

\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti